Pagrindiniai garbinimo veiksmai vadinami tikėjimo (iman) stulpais. Jų yra šeši
Tikėjimas Allahu apima tikėjimą Jo egzistavimu ir tikėjimą tuo, kad: ● Jis Vienintelis yra vertas garbinimo ir visi garbinimo veiksmai turi būti skirti tik Jam; ● Jam Vieninteliam priklauso Nuostabiausi Vardai bei Atributai ir niekas iš Jo kūrinijos neprilygsta Jam tame; ● Jis neturi bendrininkų, Sau lygių ar konkurentų Savo Viešpatavime ir Jis yra šios būties Kūrėjas, Valdytojas bei visų reikalų Tvarkytojas. Įvyksta tik tai, ko Jis nori, ir niekas nevyksta be Jo leidimo
Allah sako : Sakyk: „Jis – Allahas – Vienas, Allahas Amžinas; negimė ir nebuvo gimdytas, ir nėra Jam lygių nė vieno!. (112:1-4)
Tai tikėjimas angelų egzistavimu. Tik Allahas Vienintelis žino jų tikrąjį skaičių. Jis juos sukūrė tam, kad jie Jį be paliovos garbintų.
Allah sako : Niekados nei Mesijas, nei artimiausieji angelai nepasididžiuos būti
Allaho vergais!. (4:172)
Angelai nepasižymi jokiomis Allahui būdingomis savybėmis. Jie nėra Jo vaikai. Allahas sukūrė juos atlikti tam tikras užduotis.
Angelai nepasižymi jokiomis Allahui būdingomis savybėmis. Jie nėra Jo vaikai. Allahas sukūrė juos atlikti tam tikras užduotis.
Allah sako : Kai kurie jų sako: „Prisiėmė Gailestingasis Sau kūdikį.“ Šlovė Jam! Jie gi (tie, kuriuos vadina Allaho vaikais, pvz. angelai, Isa (Jėzus) - Marjamos (Marijos) sūnus, Uzairas ir kt.) – garbingi vergai. Jie nekalba anksčiau Jo, ir pagal Jo įsakymus veikia.. (21:26- 27)
Tai tikėjimas tuo, jog Allahas () siuntė savo pasiuntiniams Raštus, kad šieji perduotų juos žmonijai. Šiose Knygose jų apreiškimo metu buvo tik tiesa ir įsakymai, kurių juos gavusios tautos privalėjo laikytis. Jos visos kvietė į monoteizmą - tikėti Vieninteliu Viešpačiu ir tai, kad Jis yra visa ko Kūrėjas, Valdytojas ir Jam priklauso Nuostabiausi Vardai ir Atributai. Kai kurios iš šių Knygų yra
Ibrahimo (Abraomo) ritinėliai (Suchuf): Raštai, perduoti pranašui Ibrahimui.
Tora (Taurat): Knyga, perduota pranašui Mūsai (Mozei)
Psalmynas (Zabūr): buvo perduotas pranašui Davudui (Dovydui).
Evangelija (Indžyl): buvo perduota pranašui Isai (Jėzui)
Koranas (Kur’an): musulmonas tiki, kad Koranas yra Allaho Žodis (Kalba), per angelą Gabrielių perduotas Pranašui Muchammedui . Tai paskutinė iš dieviškųjų Knygų, anuliuojanti visas ankstesniąsias
Tai tikėjimas tuo, kadAllahas () išsirinkdavo geriausius iš žmonių būti Jo pasiuntiniais. Vienas Allahas težino, kiek žmonijos istorijoje buvo pasiuntinių ir pranašų. Allahas siuntė juos perduoti Savo kūrinijai aiškius įsakymus: garbinti ir paklusti tik Jam Vieninteliam. Allaho apreiškimams pasiekus žmones, pastariesiems nebelikdavo pasiteisinimo dėl savojo netikėjimo..
Ir iki tavęs (Muchammedai) Mes siuntėme tik vyrus, kuriems siuntėme apreiškimus; tad klauskite Priminimo žmonių, jeigu patys nežinote!
Allah sako : And We sent not before you, [O Muhammad] except men to whom We revealed [the message] so ask the people of the message former scriptures if you do not know. (21:7)
Pirmasis Allaho pasiuntinys1 buvo Nūchas (Nojus) o paskutinysis, po kurio jau nebebus kitų, yra Muchammedas .
Teismo dieną Allahas prikels visą kūriniją ir suves su ja sąskaitas. Allahas apdovanos amžinuoju gyvenimu Rojuje tuos, kurie Juo tikėjo, darė gerus darbus bei sekė Jo pranašais ir pasiuntiniais.
O tiems, kurie Juo netikėjo, darė bloga ir nepakluso Jo pranašams ir pasiuntiniams paskirs bausmę - amžiną gyvenimą Pragare.
Tikėjimas tuo, kad Allaho žinojimas yra absoliutus ir amžinas, t. y. visada egzistavo. Jis žinojo viską apie kiekvieną sutvėrimą ar įvykį dar prieš šių egzistavimą, ir žinojo viską, kas jiems nutiks vėliau. Tada Allahas suteikė jiems būtį pagal šį Savo Žinojimą ir Projektą. Niekas nenutinka be Jo žinios ir leidimo. Jis – visa ko, kūrinių ir jų veiksmų, Kūrėjas. Allahas sako .Allahas – Tas, Kurio sukurti septyni dangūs ir tiek pat žemių. Nusileidžia tarp jų įsakymas, kad jūs žinotumėt, jog Allahas kiekvienam daiktui Galingas ir kad Allahas viską apima žinojimu. (55:26-27) (Jis sukūrė visus daiktus ir išmatavo jų apimtį.) (25:2) (O Allahas sukūrė jus ir tai, ką jūs darote.
Tikėjimas Likimu nesumenkina siekių ir pastangų svarbos, net jei jų sėkmė ar nesėkmė Allahui žinoma iš anksto. Tikėjimo Dieviškuoju nulėmimu ir Likimu vaisiai
Tai ramina širdį, joje nebelieka vietos liūdesiui dėl to, kas atsitiko ar kam nelemta nutikti
Tai skatina ieškoti ir pažinti tai, ką Allahas sukūrė šioje visatoje. Pavyzdžiui, tokios negandos kaip ligos, skatina žmones ieškoti vaistų, tyrinėjant Allaho Aukščiausiojo šioje visatoje sukurtus vaistų šaltinius.
Tai stiprina pasikliovimą Allahu ir padeda nugalėti kūrinijos baimę. Ibn Abbas ( )ڤpasakė 1: „Vieną dieną buvau su Allaho Pasiuntiniu (S) ir jis man pasakė: „Berniuk, aš tave išmokysiu kelių žodžių: laikykis Allaho įsakymų ir Jis tave apsaugos. Laikykis Allaho įsakymų ir tu rasi Jį priešais save. Jei maldauji - maldauk Allaho, o jei ieškai pagalbos – prašyk jos pas Allahą ir žinok, kad net jei visi pasaulio žmonės susirinktų tau padėti, jie nepadėtų tau niekuo, išskyrus tuo, ką Allahas tau jau nulėmęs. Ir jei visi pasaulio žmonės susirinktų tau pakenkti, jie neįstengtų padaryti nieko, išskyrus tai, ką Allahas jau tau nulėmęs. Rašikliai jau pakelti ir ritinėliai jau išdžiūvę.“ (At-Tirmizi)