Korane apie vandenynus ir jūras
Barjeras tarp jūrų
Allahas sako:
Ir Jis – Tas, Kuris sumaišė dvi jūras (dvi vandens rūšis): vienas vanduo – malonus, gėlas, o antras – sūrus, kartus. Ir įrengė tarp jų kliūtį ir užtvarą nesugriaunamą
(25:53)
Okeanografai tik neseniai atrado, kad vandenynų ir jūrų vandenys nesimaišo. Šį reiškinį mokslininkai aiškina paviršiaus įtempimu.(23) Jis atsiranda dėl susiliečiančių kūnų, t.y. vandens, tankio skirtumų ir neleidžia vandeniui susimaišyti, sudarydamas nematomos pertvaros efektą. Pavyzdžiui, į Atlanto vandenyną įtekančios Amazonės upės vanduo išlaiko savo savybes net ir už 200 metrų nuo kranto.
Tamsa jūrų ir vandenynų gelmėse.
Allahas sako:
Arba jie panašūs į tamsą jūros gelmėse. Uždengia ją banga, viršum kurios (kita) banga, viršum kurios debesis. Viena tamsuma, užklojusi kitą. Kada jis tiesia savo ranką, beveik jos nemato. Kam Allahas nesuteikė šviesos, tam jos ir nėr! (24:40)
Šiuolaikinis mokslas patvirtino, kad vandenynų ir jūrų gelmėje yra visiška tamsa, nes saulės šviesa neprasiskverbia pro vandens sluoksnį, kurio storis svyruoja nuo kelių šimtų metrų iki vienuolikos kilometrų. Šis faktas negalėjo būti žinomas Muchammedo laikais, nes tuomet žmonija dar neturėjo jūrų gelmių tyrinėjimui būtinų priemonių.
Šis reiškinys pasireiškia 200 metrų gylyje, kuriame šviesos beveik nėra, o giliau nei 1000 metrų - visiška tamsa. Didžioji saulės šviesos dalis, pasiekusi vandens paviršių ir neatspindėta, absorbuojama vandens iki 100 metrų gylio, tik 1% saulės šviesos pasiekia 150 metrų gylį ir tik 0,01% - 200 metrų gylį.(24)
Vidinės jūrų ir vandenynų bangos.
Mokslininkai mano, kad šioje ajoje užsimenama apie vidinių bangų egzistavimą jūrose. Ir iš tiesų, neseniai atrasta, kad be paviršinių bangų yra ir vidinės bangos, kurios yra „gravitacinės kilmės ir formuojasi vertikaliai skirtingo tankio vandens zonose“ [23, p. 205]. Vidinės bangos susiformuoja virš didesnio tankio vandens giluminių srovių ir jos panašios į paviršines bangas, pavyzdžiui, jos, kaip ir paviršinės bangos, lūžta. Vidinės vandenynų bangos žmogui nematomos, bet jas galima aptikti temperatūros ir druskingumo pokyčių tam tikrame plote, tyrimais.
Pavyzdžiui, Viduržemio jūros vanduo, palyginus su Atlanto vandenynu, yra šiltas, druskingas ir mažesnio tankio. Viduržemio jūros vanduo, per Gibraltaro sąsiaurį pasiekęs Atlanto vandenyną, plūsta į jį šimtus kilometrų, išlaikydamas savo šilumos, druskingumo ir tankio savybes. Jis stabilizuojasi tik apytiksliai 1000 metrų gylyje. Nors šiose jūrose didžiulės bangos, stiprios srovės ir potvyniai, – jų vanduo nesimaišo
Ši informacija buvo atskleista tik paskutiniajame šimtmetyje, panaudojus pažangiąsias technologijas ir modernius prietaisus. Pranašas (☺) gyveno dykumos klimate, toli nuo vandenynų ir jais neplaukiojo. Tai, jog Korane yra paminėtas šis reiškinys, patvirtina šią Knygą esant tiesa.