Tai dvi kalvos, tarp kurių, beviltiškai ieškodama vandens ir maisto, bėgiojo Ismailo motina Hadžar. Chadžo metu, sekdami tuo, ką savo pavyzdžiu nurodė daryti Pranašas Muchammedas (S), maldininkai tarp šių kalvų atlieka ritualinį ėjimą ir bėgimą .
Tai vietos, kuriose šėtonas kalbino Ibrahimą (), kai šis paliko savo žmoną su sūnumi Mekkoje, kad priverstų jį suabejoti dėl Allaho įsakymo vykdymo. Jis paėmė kelis akmenukus ir metė į šėtoną. Šie stulpai, kaip klaidingai manoma, nėra šėtonas, jo simbolis ar įsikūnijimas. Chadžo metu musulmonai mėto akmenukus į šiuos stulpus, sekdami pranašo Ibrahimo () pavyzdžiu. Tokiu ritualu musulmonai skelbia šėtoną aiškiu priešu, su kuriuo privaloma kovoti, atsispiriant šėtoniškiems troškimams, paklūstant Allaho įsakymams ir susilaikant nuo to, kas draudžiama..
Per metus musulmonai turi dvi šventes. Pirmoji, vadinama Id-ul-Fitr, švenčiama pasibaigus Ramadano mėnesiui1 ir pažymi pasninkavimo laikotarpio pabaigą.Antroji šventė – Id-ul-Adcha, aukojimo šventė2, kurios metu musulmonaisekdami Ibrahimo () pavyzdžiu, skerdžia ir aukoja gyvulius, siekdami Allaho artumo ir malonės. Pastarosios šventės kilmė susijusi su dviem pranašais – Ibrahimu ir Ismailu. Apie tai rašoma Korane: Ir Mes pradžiuginome jį (Ibrahimą) švelniu jaunikaičiu (Ismailu). O kada jis pasiekė (amžių), kai jau galėjo (rimtai dirbti) su juo, jis tarė: „Sūnau mano, aš matau sapne, kad skerdžiu tave aukojimui, ir žiūrėk, ką apie tai galvoji?“ Jis tarė: „Tėve mano, daryk, kas tau įsakyta; Jeigu Allahas panorės, tai pamatysi mane iš kantriųjų.“ Ir kada jiedu atsidavė Allahui ir kada tas paguldė jį ant šono, ir sušukome Mes jam: „O Ibrahimai (Abraomai)! Tu pateisinai regėjimą.“ Taip Mes apdovanojame geradarius! (37:101-105)