Allahas sako:
Iš tiesų dangaus ir žemės sukūrime, nakties ir dienos kaitoje, laivuose, plaukiojančiuose jūrose su tuo, kas naudinga žmonėms, vandenyje, kurį Allahas nuleido iš dangaus ir atgaivino juo žemę po jos mirties, ir paskleidė joje įvairiausių gyvūnų, ir vėjų kaitoj, ir pavaldžiam debesy, tarp dangaus ir žemės, - ženklai protaujantiems žmonėms! (2:164)
Koranas buvo apreikštas beraščiui Muchammedui (S), nemokėjusiam nei rašyti, nei skaityti. Didžioji dalis jo tautos žmonių buvo tokie patys. Taigi kaip galėjo beraštis sukurti Raštą, kuris savo tobulumu pribloškė net geriausius poetus ir iškalbos meistrus?!
Allahas sako: Sakyk: „Jeigu susirinktų žmonės ir džinai tam, kad sukurtų ką nors panašaus į šitą Koraną, jie nesukurtų panašaus, nors vieni kitiems ir padėtų. (17:88)
Pranašas (S) mokė savo pasekėjus Korano eilučių, kuriose tiesiogiai ir netiesiogiai minimi visai neseniai pažangiausiomis mokslo technologijomis padaryti atradimai. Muchammedo laikų žmonės negalėjo to žinoti ar tuometėmis priemonėmis išaiškinti.
Thomas Carlyle pasakė:
„Apsišaukėlis išgalvojo religiją? Kaip apsišaukėlis gali sumūryti namą, neturėdamas supratimo, kaip tai daroma, neišmanydamas skiedinių, degto molio savybių ir viso kito, su kuo reikėtų dirbti? Tai būtų ne namas, o šiukšlių krūva. Jis neišstovėtų dvylika amžių, nesutalpintų 180 milijonų žmonių, jis nedelsiant subyrėtų.“(10)