Fiziniai ir žodiniai garbinimo veiksmai dėl jų svarbos yra vadinami islamo stulpais. Jų yra penki:
Tikėjimo liudijimas, arabiškai skambantis taip: „lia iliaha iliallah, Muchammedun rasūlu llah“, reiškia: „nėra kitos dievybės vertos garbinimo, išskyrus Allahą, ir Muchammedas – Allaho Pasiuntinys“. Šio liudijimo pagrindu tampama musulmonu. Liudijimą sudaro dvi dalys. Pirmosios jo dalies „nėra kitos dievybės vertos garbinimo, išskyrus Allahą“ reikšmė apima šiuos aspektus:
Allahas yra visko, kas egzistuoja, Kūrėjas
Allahas yra visko, kas egzistuoja, Valdovas ir visų reikalų Tvarkytojas.
Allahas yra Vienas ir tik Jis Vienintelis yra vertas garbinimo
Antroji liudijimo dalis: „Muchammedas – Allaho Pasiuntinys“ musulmonui reiškia, kad jis privalo:
. Paklusti Pasiuntiniui (S) tame, ką jis liepė
Tikėti viskuo, ką jis pasakė.
Susilaikyti nuo to, ką jis uždraudė.
Garbinti Allahą tik Pasiuntinio parodytais ir įteisintais būdais.
Malda - tai būdas, kuriuo Allaho tarnas palaiko ryšį su savo Viešpačiu. Jos metu asmeniškai kalbamasi su savo Viešpačiu, ieškant Jo vedimo bei prašant Jo atleidimo ir pagalbos. Musulmonas privalo atlikti penkias kasdienines maldas. Vyrai jas atlieka drauge su kitais musulmonais mečetėje, išskyrus islamo teisės leistinais atvejais, kai jie tai gali atlikti ne kartu su bendruomene. Bendros maldos yra labai svarbios musulmonų gyvenime: tokiu būdu jie susipažįsta, randasi draugyste ir meile paremti ryšiai, susikuria tvirta bendruomenė. Jei ko nors pasigendama - jis aplankomas, jei tikėjimo brolis serga - prašoma Allaho suteikti jam sveikatos, o jei aptingsta vykdyti religines pareigas – jam patariama..
Visi socialiniai skirtumai, tokie kaip klasė, rasė ar kilmė, išnyksta bendroje maldoje. Tuo metu visus musulmonus vienija tas pats tikslas - jie vienu metu išsirikiuoja tiesiomis eilėmis petys petin, veidą atsuka viena (Mekkos) kryptimi, stovi priešais Vienintelį Viešpatį, pasiruošę jį garbinti. Tuo momentu jie visi vienodi savo nuolankumu Jam Vieninteliam.
Tai nedidelė turto dalis, kurią turtingas musulmonas atiduoda mažiau turintiems tikėjimo broliams ir seserims. Ši privalomoji labdara duodama, laikantis tam tikrų sąlygų. Musulmonas ją duoda noriai ir, ją duodamas, išpildo Allaho įsakymą
Privalomos labdaros tikslas yra užuojautos ir tarpusavio pagalbos bendruomenėje puoselėjimas, o taip pat skurdo bei su juo susijusių pavojų šalinimas. Labdara apvalo turtuolių širdis nuo gobšumo, o vargšų širdis – nuo neapykantos ir pavydo sėkmingesniems broliams ir seserims
Kiekvienam musulmonui privaloma pasninkauti kartą per metus, visą Ramadano mėnesį. Nuo aušros iki saulėlydžio musulmonai susilaiko nuo bet ko, kas nutrauktų pasninką: maisto, gėrimo ir seksualinių santykių. Pasninkavimas, vienas iš svarbiausių garbinimo veiksmų islame, taip pat buvo privalomas ir ankstesnėse religijose.
Allahas sako : O jūs, kurie patikėjote! Nurodytas jums pasninkas, kaip nurodytas jis tiems, kur buvo iki jūsų, - gal būsite dievobaimingi!. (2:183)
Chadžas – piligriminė kelionė prie uždraustojo Allaho Namo, vadinamo Kaaba, kad tam tikru laiku nurodytose vietose būtų atlikti specialūs garbinimo ritualai. Šis islamo stulpas yra privalomas kiekvienam musulmonui. Vyrai ir moterys, subrendę ir sveiko proto, privalo tai atlikti bent kartą gyvenime, jei tik turi fizines ir finansines galimybes.
Allahas sako: O iš Allaho – žmonėms pareiga Chadžas, kelionė į namą, - tiems, kas pajėgus įveikti į jį kelią. O kas netiki... tai juk Allahas – Turtingas, neturi poreikio pasauliams!. (3:97)
Chadžas yra didžiausias islamiškas susibūrimas. Musulmonai iš viso pasaulio tuo pačiu metu susirenka vienoje vietoje, jie visi šaukiasi to paties Viešpaties, vilki vienodus drabužius ir atlieka tuos pačius ritualus. Nėra skirtumų tarp turtingo ir vargšo, kilmingo ir nekilmingo, baltaodžio ir tamsiaodžio, arabo ir nearabo - prieš Allahą visi lygūs. Vienintelis jų skirtumas - dievobaimingumas (takua). Chadžas – tai įvykis, pabrėžiantis musulmonų brolybę bei jų vilčių ir siekių vienybę...