Būdamas paskutine religija, islamas pasižymi išskirtinėmis savybėmis ir ypatinga padėtimi, dėl kurios jis yra skirtas visiems laikams ir visoms žemės vietoms:
Islamas yra paskutinioji žmonijai apreikšta Dievo religija
Islamas pripažįsta visus ankstesnius Allaho apreiškimus ir Jo pasiuntinius, kai judėjai nepripažino Isos (Jėzaus), o krikščionys – Muchammedo (S). Musulmonai pripažįsta Mūsą (Mozę), Isą (Jėzų) ir visus kitus pranašus, tebūnie jiems taika.
Islame žmogus visuose reikaluose palaiko pastovų ryšį su savo Viešpačiu,nepriklausomai nuo aplinkybių ar vietos
Islamas – vienintelė nepakeista ir neiškraipyta religija
Harry G. Dorman rašė: „Jis (Koranas) yra pažodinis Dievo apreiškimas, per Gabrielį padiktuotas Muchammedui, tobulas kiekviena raide. Tai amžinas, nenykstantis stebuklas, liudijantis tiek pats save, tiek ir Allaho Pasiuntinio Muchammedo pranašystę. Koranas stebuklingas savo stiliumi, tokiu tobulu ir didingu, jog nei žmonės, nei džinai nesugebėjo sukurti nieko panašaus net į patį trumpiausią Korano skyrių. Jis stebuklingas ir savo turiniu: pamokymais, pranašystėmis ir nuostabiai tikslia informacija, kurios beraštis Muchammedas savarankiškai nebūtų pajėgęs sukaupti
Islamas – religija, apimanti dvasinius ir materialinius gyvenimo aspektus, reguliuojanti praktiškai viską iki pačių smulkmenų. Abdur Rachman ibn Zaid pasakojo, jog kartą kažkas paklausė Salman: „Jūsų Pranašas išmokė jus visko, net kaip nusišlapinti?“ Salman atsakė: „Žinoma. Jis uždraudė tuštintis ir šlapintis atsisukus kiblos (Kaabos Mekkoje) kryptimi, apsivalyti dešine ranka ar naudoti (tam) mažiau nei tris akmenukus, kaulus arba mėšlą.“ (Muslim)
William Thomas Arnold sakė: „Teisingumo supratimas – vienas iš nuostabiausių tobulumų islame. Skaitydamas Koraną, randu jame visus esminius gyvenimo principus. Ir šie principai yra ne mistiniai, tai - praktinės elgesio normos kasdieniam gyvenimui, tinkamos visam pasauliui.
Islamas palaiko žmogaus fizinių ir dvasinių poreikių pusiausvyrą, neleisdamas ignoruoti kurio nors vieno iš šių aspektų..
Princas Čarlzas teigė: „Šiandien islamas gali mus pamokyti pasaulėžiūros ir gyvenimo būdo, kurį krikščionybė prarado. Islamas neatskiria žmogaus nuo gamtos, religijos nuo mokslo, sąmonės nuo materijos
Islamas neprieštarauja žmogaus protui ir prigimčiai.
Islamas – religija kiekvienam žmogui, nepriklausomai nuo jo išsilavinimo, gyvenimo vietos ir laiko, priešingai ankstesnėms religijoms, kurios buvo siųstos konkrečioms tautoms tam tikram laikui. Pavyzdžiui, judėju gali būti tik žydu gimęs žmogus, o Isa (Jėzus) () buvo siųstas Izraelio gentims: „Aš esu siųstas tik pas pražuvusias Izraelio namų avis.“2 Islamas – universali religija, tinkama kiekvienam žmogui, nepriklausomai nuo rasės, laikmečio, kuriame gyvena, ar naudojamos kalbos
Ir Mes siuntėme tave tik kaip geros žinios nešėją ir perspėjantį mokytojąvisiems žmonėms, bet didžioji žmonių dalis nežino . (34:28)
Šioje ajoje Dievas Savo Pranašui (☺) liepia atvirai kviesti į islamą ir Muchammedas vykdė šį įsakymą, vadindamas savo žmones garbinti Vienintelį Dievą ir palikti visų kitų dievybių šlovinimą. Nuo žmonių ne kartą nukentėjęs, Allaho Pasiuntinys (☺) vis tiek išliko nepalaužiamas ir nepaprastai geranoriškas. Jis siuntė laiškus tuometiniams karaliams ir kvietė juos priimti islamą. Jis išsiuntė laiškus Romos imperatoriui, Persijos imperatoriui ir Abisinijos karaliui. Jei Pranašo Muchammedo žinia nebūtų universali, jis nebūtų kvietęs kitų karalysčių valdovų priimti islamą. Ir jei ne Viešpaties įsakymas perduoti apreiškimą visai žmonijai, turint omeny, jog kiekvienas iš minėtųjų valdovų tuo metu turėjo milžinišką galią ir gausią kariuomenę, ar būtų Pranašas (☺) taip rizikavęs?
Allaho Pasiuntinys (☺) sakė: „Šis reikalas (t.y. islamas) pasieks visas vietas, kurias pasiekia naktis ir diena. Allahas nepaliks nė vieno namo, mieste ar dykumoje, į kurį neįžengtų šis tikėjimas, kuriuo bus pagerbti dorieji ir pažeminti niekšingieji. Allahas sustiprins doruosius islamu ir pažemins niekinguosius netikėjimu.” (Achmed)